patampyti

patampýti Rtr, KŽ 1. tr. patraukyti, kad ištįstų: Kai biškį išdžiūsta [avikailis], reikia patampýt Mšk. Patam̃po patam̃po viena in sau, kita in sau austas paklotes, tada ilgesnės Klt. | refl.: Andarokas prietrumpys da. – Pasitampỹs da (juok.) Mrj. 2. tr., intr. LL171 suėmus patraukyti, patimpčioti: Berniokas tik patam̃pė vadeles, arklys tuoj greičiau pradėjo lėkt – nereikė nė botago Skrb. Mun, senam žmoguo, didelis džiaugsmas, kad yra kas munie už uostų patam̃po (apie vaikaičius) Vkš. Ką už ausų patampýti NdŽ. Mėgsta [vaikas] už rankos patampýti Plt. Tie piemenys už tų siūlų patam̃pė, tas grabe gulėdamas uostus, lūpą kraipo Akm. Patam̃po patam̃po [karvės] papus i paliekta – koks tinai piemenės milžimas Krš. Da patampaũ kiek, duoda da pieno Klt. Jis ateidavo neretai, atsinešęs armoniką patampydavo V.Bub. Su armoškele biškelį patampýs ten Lnk. | refl. tr.: Einu, aš pati pasitampysiu [karvę] Pc. 3. tr. tampant patiesinti, palyginti, patvarkyti: Siuvėjas patam̃po kostiumą iš visų šonų NdŽ. Še patam̃paime [išdžiūvusią paklodę]! OG291. Priėjo prie veidrodžio, pasižiūrėjo, garbanėles pagal smilkinius patampė J.Paukš. Patampė marškinių rankogalius ir ant stalo apvožė kortas T.Tilv. | refl. tr. DŽ¹: Staiga Valentas padėjo šaukštą, atsistojo, skvernus pasitampė ir – į duris J.Paukš. Mun buvo marškiniai išlindę užpakalė[je], aš pasitampiáu Žd. Pasitampýk suknelę, nelygiai stovi Upt. 4. tr. sunkiai panešioti: Patam̃pė maišus – ir susirgo DŽ¹. Čiagi kokį medžią anas patam̃pė – ir susirgo Švnč. 5. refl. sunkiau padirbėti: Jei padirbu, pasìtampau, munie geriau Rdn. Pasìtampai, našesnis pasidarai Rdn. Pasitampau, i skausta šonas Lk. ║ pasidarbuoti: Ką galiu, da biškį pasitampáu Yl. ║ sunkiai panešiojus, padirbėjus išvargti: Pasitam̃pė tie nešėjai biškį: ką misliji tiek sutempti! Trk. Pasitam̃po, tai ir kosėja Pc. ║ persitempti: Kilnojo maišus i pasitam̃pė, dabar sirgs Rs. 6. tr. menk. pakamuoti, pakankinti: Patam̃po daktarai, o nemažė[ja] mergų vaikuočių Rdn. 7. tr. menk. pavedžioti, patąsyti: Patam̃po patam̃po (pašokdina) tą mergą ir palieka vidury šokio Pnm. 8. tr. NdŽ, Vkš, Trk menk. pavarinėti, patąsyti: Na ir patam̃pė jis mus po teismus DŽ¹. Patampìs tave už tą naminę milicija Ėr. Patampė patampė policija dvarokus ir namo etapu parvarė K.Bor. 9. refl. Zr pasiraivyti, pasimuistyti, pasikraipyti: Duktė pasitampė, sučirškė ir vėl besikniurvinanti į pagalvį J.Paukš. Pastampýsi an pradalgio atsigulęs Ob. Juokas tos kvaknos pasitampýdamos Rdn. A daba šoka kaip žmonys: pasitam̃po pasitam̃po, i baigta Pg. Rankom pasmakojo pasmakojo, kojom pastam̃pė – ir šokimas Ml. 10. refl. pasitąsyti, pasiraityti vemiant, bloguojant: Kitas net grybų prisivalgęs, tris dienas pasitampęs numiršta rš. 11. refl. įsitempus visu kūnu pajudėti, pasitraukioti: Lipicierių pririšęs, pritaisęs ir liepęs pasitampyt Sln. 12. tr. menk. pavalgyti (ppr. ko tąsaus): Patam̃po kumpio ir sotūs Kp.

◊ bámbą patampýti sunkiai padirbėti: Valgysi ir lašinius, kai patampýsi bámbą Ds.

už atlapų̃ pasitampýti pasigalynėti mušantis: Manėme, teks gerokai pasitampyti už atlapų J.Avyž.

\ tampyti; aptampyti; atitampyti; įtampyti; ištampyti; nutampyti; patampyti; partampyti; pertampyti; pratampyti; pritampyti; sutampyti; užtampyti